Kvepalai atveria slapčiausias mintis, atskleidžia tikruosius troškimus: vilkdagiai skatina pasitikėti, mimozos suteikia laimę, vanilė apsaugo, prožirniai neleidžia pasiduoti.
Ar kada pagalvojai kokie galėtų būti Tobulieji kvepalai? O ar žinai, kaip apskritai gaminami kvepalai? Ir dar… ar jau radai savo lengvą atostogų romaną? Visi atsakymai Cristinos Caboni knygoje Kvepalų keliu. Čia pasakojama kelių kartų italų parfumerių dinastijos istorija, o pagrindinė romano veikėja leidžia akies krašteliu pažvelgti į kvepalų laboratoriją, kur kruopščiai dėliojamos viršutinės, vidurinės ir apatinės natos, šviečia išblizginti distiliavimo indai, o esencijos nuveda prisiminimų takais. Čia taip pat vyksta meilės dramos, būti ar nebūti ir net savotiškas kartų konfliktas.
Ant viršelio rašoma: perskaitę šią knygą pajusite, kiek daug kvapų mus supa, o suprasdami kaip jie mus veikia, kitaip juos imsite vertinti. Ir nuo šiol kvepalus rinksitės itin atsakingai. Iš tiesų, užvertusi paskutinį puslapį, nuėjau ir atidžiai peržiūrėjau savo lentynas.
Jei skaitysite šią knygą, patarčiau tai daryti žydinčiame sode, kur tikrai daug kvapų. Ir ją skaityti tik per atostogas, kai nesinori daug mąstyti. Aš pati perskaičiau kai dar buvo šalta ir tamsu, tad efektas buvo mažesnis. Man buvo įdomi ta knygos dalis, kurioje pasakojama apie kvepalų kūrimą ir esencijas. Na, o likusioji tiesiog migdė. Nemažai svaigimo dėl nelaimingos meilės, sunkios vaikystės ir šiaip kažkokių paviršutiniškų filosofinių pasvarstymų apie nieką. Paklausta ar rekomenduočiau šią knygą draugei, turbūt atsakyčiau ne. Nebent jai dabar atostogos ir sėdėdama kokiame kvepiančiame sode ji neturi ką skaityti. Tada galbūt.
Jei reikėtų knygą įvertinti dešimtbalėje skalėje parašyčiau 6 (nes patiko viršelis, naujos žinios apie parfumeriją ir prisiminiau, jog tai kuo kvėpinuosi nėra šiaip sau).